Kaminų valymas

header image

Kodėl per šalčius pleška lietuvių namai?

Posted by admin on January 30, 2014

gaisras.jpg

Atšalęs oras verčia šalies gyventojus intensyviau ir dažniau kūrenti krosnis, jungti elektrinius šildymo prietaisus ar ieškoti dar kitų būdų šildyti savo gyvenamuosius būstus. Kūrendami krosnis gyventojai, dažnai pažeidžia jų įrengimo ir eksploatavimo taisykles ir taip sukelia pražūtingus gaisrus.

Štai sausio 29-osios ryte Kelmės rajono Pagryžuvio kaime bekūrenant krosnį daugiabučio namo rūsyje užsidegė prie jos supiltos šiukšlės ir sumestos prakuros. Per gaisrą apdegė minėtos šiukšlės ir susmulkintos malkos, aprūko rūsio patalpos, o dūmais apsinuodijęs 55 metų vyras buvo išvežtas į ligoninę.

Kitas tragiškas gaisras sausio 29-osios ryte kilo Joniškio rajono Gedvainių kaime. Kai ugniagesiai atskubėjo į įvykio vietą, medinis vieno aukšto pastatas jau skendėjo liepsnose, o namo stogas ir perdengimas jau buvo įgriuvę. Per gaisrą dar išdegė namo vidus, apdegė išorinės sienos.

Gaisravietėje buvo rasti stipriai apdegę du žmonių kūnai. Manoma, kad tai 78 metų namo šeimininkės ir neįgalaus jos 47 metų sūnaus palaikai. Beje, tai šiemet pirmas gaisras, kuriame žuvo 2 žmonės. Pirminiais duomenimis, gaisras kilo irgi dėl krosnių ir dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Įvykis dar tiriamas.

2014 m. iš viso kilo 798 gaisrai, kuriuose žuvo jau 17 žmonių.

Šiemet iš viso kilo 798 gaisrai, kuriuose žuvo 17 žmonių. 86 gaisrus sukėlė netvarkingos krosnys ar jų netaisyklingas eksploatavimas.

Ugniagesiai pataria, kad kūrenama krosnis nesukeltų gaisro, pakanka dviejų sąlygų: teisingai ją įrengti ir saugiai eksploatuoti. Deja, gaisrai dažniausiai kyla dėl dūmtraukyje atsiradusių įtrūkimų, krosnies perkaitimo, dėl iš jos iškritusių žarijų ar degančių malkų. Be to, kartais pamirštama, kad negalima palikti besikūrenančios krosnies be priežiūros, ypač jeigu namuose lieka mažamečiai vaikai.

Viena gyvenamųjų namų gaisrų priežasčių, kad intensyviai kūrenama, dažniausiai per didelius šalčius žiemos metu. Kad to neatsitiktų, krosnį reikia kurti 2-3 kartus per dieną ir kūrenti ne ilgiau kaip pusantros valandos. Beje, krosnį baigti kūrenti rekomenduojama ne vėliau kaip 2 valandos prieš išeinant iš namų.
Kad iš krosnies neiškristų degančios žarijos, pakuros durelės turi būti tvarkingai uždarytos.

Negalima kišti į krosnį malkų, kurios ilgesnės už pakurą – negalėsite sandariai uždaryti pakuros durelių.

Pavojinga šalia krosnies statyti baldus, laikyti įvairius daiktus. Arčiau nei 1 metro atstumu nuo krosnies esantys daiktai gali įkaisti ir užsidegti. Prie pakuros laikomos malkų atsargos taip pat gali užsiliepsnoti.

Niekada nebandykite įkurti krosnies lengvai užsiliepsnojančiais ar degiais skysčiais (žibalu, benzinu) – galite šliūkštelėti per daug, netyčia apipilti daiktus, esančius prie krosnies ar patys apsilaistyti. Toks neatsargumas gali turėti labai rimtų pasekmių.

Krosnis pavojinga ne tik dėl atviros liepsnos. Jeigu krosnies sklendė uždaryta, o kuras dar nėra visiškai sudegęs, dėl deguonies stygiaus susidaro labai nuodingos dujos – anglies monoksidas arba liaudiškai smalkės. Todėl per anksti uždaryti krosnies sklendę, ypač nakčiai, labai pavojinga. Baigti kūrenti krosnį reikia ne vėliau kaip 2 valandos prieš einant miegoti, pažymima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus atstovų ketvirtadienį paviešintame pranešime.