Kaminų įdėklai
Įdėklų montavimas ypač išpopuliarėjo po masinės kotedžų statybos. Kotedžų apšildymui naudojami šildymo katilai, naudojantys įvairų kurą: dyzeliną, medieną, anglis, dujas. Būtent dujiniai katilai sukėlė daug problemų su dūmtraukiais. Išmetamosiose tokių katilų dujose yra rūgščių mišinys, kuris, kondensuodamasis, patenka ant plytinių kaminų sienelių ir jas ardo.
Pagrindiniu šios problemos sprendimo būdu tapo įdėklų montavimas - kuomet į kanalą įstatomas vamzdis iš rūgščiai atsparių medžiagų. Labiausiai išpopuliarėjusia medžiaga tapo nerūdijantis plienas.
Plieninis įdėklas turi kur kas lygesnį (palyginus su plytiniu kaminu) vidinį paviršių. Dėl to atsiranda geresnė trauka, susidaro mažiau kondensato ir suodžių. O ir valyti plieninius kaminus kur kas lengviau. Be to, visuomet galima parinkti optimalaus diametro įdėklą.
Šildymo katilams, ypač kurių kuras - dujos, įdėklas - gyvybiškai svarbus. Dūmtraukius veikia kondensatas, todėl medžiaga, iš kurių jie pagaminti, turi būti atspari rugščių, esančių kondensate, poveikiui.
Kažkodėl statybininkai ir architektai dažnai neteikia reikiamo dėmesio dūmtraukiams ir ventiliaciniams kanalams. Jų mūrui naudojamos akytos, kartais ir silikatinės, plytos. Mūro kokybė, švelniai tariant, bloga, kanalų skersmens dydis skirtingas. Tokiais atvejais padėtį gali pataisyti tik įdėklai.
Įdėklo įstatymas ir kanalų apšildymas užkerta kelią kondensato išsiskyrimui, viršūnių apledėjimui ir jų suirimui.Be abejonės, geriau vieną kartą dūmtraukiui skirti reikiamą dėmesį ir finansus, nei kiekvienais metais užsiimti skylių lopymu.
Tik kaminkrėčiai, išduodami techninės dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų būklės apžiūros aktą, atlieka dūmtraukio apžiūrą, duoda rekomendacijas dėl jo atitikimo normatyvams ir, vadovaudamiesi savo turtinga patirtimi, gali atlikti visus būtinus darbus.